„Piliamiesčio“ plėtrą suprojektavęs architektas A. Kaušpėdas: Kaunas – sėkmės miestas, o prie jos prisidėti man didžiulė garbė ir laimė

Su „Piliamiesčio“ statytoju – tvarios miestų plėtros ir statybų bendrove „YIT Lietuva“ – bendradarbiaujate jau ne vienerius metus. Kaip ši glaudi partnerystė atspindinti naujajame plėtros projekte?

Su „YIT Lietuva“ bendradarbiaujame jau išties ilgai – netrukus minėsime dvidešimtmetį. Pradėjome nuo Lietuvai labai svarbaus projekto – Valstybės saugumo departamento administracinio komplekso statybų Vilniuje. Vėliau ypač sėkmingai kartu dirbome sostinėje kurdami „Naujojo Skanseno“ kvartalą. Mūsų komandą – studiją „JP Architektūra“ – visada žavėjo „YIT Lietuva“ filosofija. Skandinaviška verslo etika, vakarietiška santykių kultūra, kompetencijų vertinimas, estetika, ekologija, išradingumas, entuziazmas ir pagarba. Daug ko iš savo partnerių išmokome, į kartu vystomus projektus vis įnešdami šios bendradarbiavimo patirties, naujovių.

Tačiau kiekvienas projektas turi savitumų ir iššūkių. Kokius juos teko įveikti šįkart?

Toks yra architekto darbas. Kartais į dešimtuką pataikai jau pirmu eskizu, tačiau tik ne šiame projekte. Padarėme daug projektinių pasiūlymų, tik vis neradome to vieno sprendimo. Tokio, kuris atitiktų šiai ypatingai vietai keliamus reikalavimus ir lūkesčius. Supratome – lengva nebus. Visgi sustoti negalėjome: visada privalome siekti, pagal galimybes, geriausio rezultato netgi tada, kai nesiseka ir atrodo, kad sprendimo nėra. Nenuleidome rankų ir, pagaliau, po ilgų ieškojimų radome tai, ko reikėjo. Subalansuotą, kontekstualų, elegantišką ir inovatyvų sprendimą.

Šis išieškojimas puikiai matomas projekte. Naujieji daugiabučiai skiriasi nuo esančių šalia – jų fasadai ir stogai bus dengti dekoratyviomis keraminėmis čerpėmis, juodosios derės su esamais pastatais, o raudonosios – su Kauno pilimi. Kodėl pasirinktas toks sprendimas?

Kuo su komanda labiau gilinomės į statomo komplekso viziją, tuo labiau supratome – projekto plėtros misija yra pastatyti daugiabučius, kurių būtų tarpininkai tarp jau esamų kvartalo namų ir Kauno senamiesčio. Todėl mūsų projektinis darbas tapo idėjiniu tiltu tarp seno ir naujo matymų. Tai yra šiuolaikinė architektūros kalba. Pastatai artimai bendrauja su aplinka. Tačiau jie turi ir stiprią savo tapatybę. O to pasiekti ir buvo sunkiausia. Taigi sukūrėme tikrą polilogą, kuris kalba ir girdi, ką sako kiti.

O kaip naujieji daugiabučiai kalbės su savo gyventojais? Apie kokį jų ryšį galvojote projektuodami? 

Šis projektas skirtas tikram miesto mylėtojui. Jį pavadinčiau Kauno grožio gurmanu, norinčiu gyventi vietoje, kurioje susitinka dvi didžiausios Lietuvos upės, atsiveria įspūdingos miesto panoramos. Tokių žmonių netrūksta. Kiek žinau, dar nepradėjus butų prekybos, jau išsirikiavo didžiulė eilė norinčiųjų įsigyti būstą šiame komplekse. Tik jame ne pastatai patys svarbiausi. Unikali yra darna tarp šių namų ir aplinkos. Tai, kalbant muzikų kalba, skamba harmoningam akorde arba ne. Galima minėti pastatų unikalumą, bet jis – dar ne viskas. Svarbiausia yra darna.

Darną ir artimą ryšį, nors gimėte Vilniuje, jaučiate ir su Kaunu. Šiame mieste daug metų gyvenote, dirbote, kūrėte. Kokią įtaką visa tai lėmė projektuojant naujuosius „Piliamiesčio“ namus?

Myliu Kauną – jis nepakartojamas. Galima lyginti Berlyną su Miunchenu, Madridą su Barselona, Lisaboną su Porto. Taip pat ir Vilnių su Kaunu. Tačiau visada antrieji miestai kažkuo pranoksta sostines. Tai – sunkiai paaiškinama. Gal čia ir slypi didžiausia paslaptis – nepakartojama miesto genetika. Pasiilgstu Kauno. Todėl be galo džiaugiuosi, kad ir artėjančiame „Piliamiestis West“ plėtros etape vėl bendradarbiausime su „YIT Lietuva“. Stebiu, kaip Kaunas padarė milžinišką pažangą. Šiandien jis – sėkmės miestas, o prie to nors menkai prisidėti man yra didžiulė garbė ir laimė.