Diskgolfo entuziastas ir profesionalas K. Lukoševičius: pradžioje šis sportas mane „apsėdo“, o vėliau tapo terapija

Karoli, nors diskgolfas sparčiai populiarėja, apie jį dar girdėję ne visi. Koks yra šis sportas?

Pats jį vadinu pakylėjimu ne tik kūnui, bet ir protui (šypsosi). Man – 31-eri. Esu vyras ir tėtis, dirbu dantų techniku. Mano darbas – visiškai sėdimas. Todėl nuolatos laukiu, kada, dar saulei nenusileidus, galėsiu eiti į parką mėtyti diskus. Taigi diskgolfas yra aktyvus poilsis, kuris suteikia malonumą namo grįžti pavargus ne nuo darbų, o sporto. Pirmąkart apie jį išgirdau turbūt kokiais 2013-aisiais. Tuomet su „Erasmus“ programa buvau išvykęs į Maltą, laisvu laiku naršiau „Youtube“ ir pamačiau, kad kažkas mėto kažkokius diskus. Būtent nuo tos akimirkos diskgolfas mane „apsėdo“.

Karolis Lukoševičius

Nuo vaikystės mėgau visas sporto šakas, kuriose reikia mesti, spirti. Todėl išbandžiau krepšinį, futbolą, tenisą, ieties metimą, petankę. Tačiau pamatęs diskgolfą ir šiek tiek perpratęs taisykles, supratau – ši sporto šaka mane visiškai užvaldys. Būdamas Maltoje, pradėjau ieškoti diskgolfo užuomazgų Lietuvoje. Radau keletą entuziastų Vilniuje, grįžau namo, išbandžiau šį sportą realiai ir pasijutau tarsi mažas vaikas, gavęs didžiulį saldainį. Buvo tiek laimės, kad sostinė tapo antraisiais namais. Iš Kauno į Vilnių važinėjau traukiniu ir tiesiog mėgavausi. Buvau tikriausiai vienintelis kaunietis, kuris žinojo apie diskgolfą.

Tačiau šiandien – jau viskas kitaip. Vadovaujate dviem šio sporto klubams – „Kauno diskgolfo klubas“ ir „Chilli Disc Golf“, taip pat esate subūręs didžiulę entuziastų bendruomenę. Kuo diskgolfas žavi bendraminčius?

Šis sportas taip įtraukia, kad net nežinau pagrindinio smagumo kaltininko. Iš esmės, diskgolfas labai panašus į klasikinį golfą. Taisyklės beveik tokios pačios. Tik vietoje lazdų ir kamuoliukų naudojame specialius skraidančius diskus, kuriuos reikia pataikyti į metalinius krepšius. Žaidimas – individualus. Kiekvienas žaidžia už save ir turi tikslą – atlikti kuo mažiau metimų ir diskus įmesti į 18 krepšių. Tiek yra ir skirtingų trasų. Jas visas reikia įveikti. Kiekviena trasa turi savas natūralias kliūtis – medžius, vandens telkinius, kalnus. Tuo metu pirmosios diskgolfo užuomazgos radosi Kanadoje, 1926-aisiais. Tuomet grupelė moksleivių surengė varžybas, skardinius dangčius mėtydama į maždaug metro skersmens apskritimus, nupieštus ant smėlio. Sportas buvo pavadintas „Skardinių dangtelių golfu“ (angl. Tin lid golf), o modernusis diskgolfas išpopuliarėjo 1960-aisiais.

Išties ilgas laikas, leidžiantis pajusti visus šio sporto privalumus. Kokie jų didžiausi?

Pirmiausia, diskgolfas neturi sezoniškumo. Jį galima žaisti visus metus, netgi – naktį (šypsosi). Yra daugybė skirtingų žaidimo formatų, suteikiančių šiam sportui įvairovės ir vis naujų iššūkių. Taip pat, žaidžiant diskgolfą, dirba visos raumenų grupės. Per vieną žaidimą ir vieną ratą žaidėjas nueina apie 5–8 kilometrus, priklausomai nuo parko dydžio, užtrunka apie 2–3 valandas, atlieka vidutiniškai 60–80 metimų. Tačiau norint, kad visi jie būtų sėkmingi ir diskas skrietų tiksliai, reikia gerokai pasukti galvą. Todėl psichologija, emocinis nusiteikimas šiame sporte yra bene svarbiausia dalis. Verta pridurti, kad diskgolfas yra atviras visiems ir visada. Žaisti gali tiek vaikai, tiek ir senjorai. Visi, kas pakelia diską. Tai vainikuoja žaidimas lauke bei gryname ore. Po dienos darbų, šis sportas yra puiki terapija, leidžianti atsipalaiduoti ir pamiršti visus rūpesčius.

O ar šis sportas – brangus malonumas?

Tikrai ne. Netgi priešingai. Išlaidos sportuojant diskgolfą yra visiškai minimalios. Vienas naujas diskas kainuoja 13–19 eurų. Tuo metu dėvėtą jį iš žaidėjų galima įsigyti ir už 5–10 eurų. Tiek ir užtenka. Su vienu disku jau galima pilnavertiškai žaisti diskgolfą. Žinoma, bėgant laikui, jų norisi vis daugiau, su skirtingomis sklendimo charakteristikomis. Tačiau pradžioje 1–2 diskų tikrai pakanka. O parkai, kurie įrengti miestų teritorijose, yra nemokami ir juose galima lankytis bet kada.

Toks yra ir Neries krantinės diskgolfo parkas?

Taip, jis tobulas. Šis parkas buvo atnaujintas šiemet. Jis dabar pritrauks dar daugiau žmonių, nes viena pagrindinių pramogų čia yra diskgolfas. Šiam sportui toks skirtas parkas – pirmasis Kaune, išsiskiriantis tuo, kad yra ant Neries kranto. Tai puiki vieta su nuostabiu kraštovaizdžiu, o pati upė džiugina kaip natūrali ir rimta kliūtis žaidimui. Nors Neris yra šalia keleto trasų, tačiau metant visada viduje jaučiamas spaudimas disko ten nepataikyti. Nes gali įmesti į upę ir jo netekti. Tokios mintys labai apsunkina patį žaidimą, suteikia natūralaus adrenalino bei azarto. Savo ruožtu pats parkas pagal sudėtingumą šiandien yra 2 vietoje Lietuvoje, vertinant oficialia „Discgolfmetrix“ sistema. Kaip sako diskgolfo profesionalai, jei jis sunkus, vadinasi, geras. Todėl pakviesčiau visus ateiti ir išmėginti tobulą pramogą su šeima, draugais, kolegomis. Praktika rodo – iš 10 diskgolfą išbandžiusių žmonių, 7–8 jų grįžta dar ir dar kartą.

Ačiū už pokalbį!