Pirtis bute – misija įmanoma: ko reikia jos įrengimui?

Įsirengė vieną pirmųjų pirčių bute

Pirtį Gediminas prisijaukino dar vaikystėje prieš maždaug 5 dešimtmečius. Puoselėti tradicijas skatino jo tėtis pirtininkas, o Lietuvai atkūrus nepriklausomybę pirties malonumais jis galėjo džiaugtis net darbe. Tuomet pašnekovas įsidarbino suomių kapitalo įmonėje, kurios atstovybėje Vilniuje buvo įrengta pirtis.

„Ilgainiui pradėjau vis labiau domėtis šia sritimi, ieškoti atsakymų, kodėl vienose pirtyse jaučiuosi geriau, kitose – prasčiau, domėjausi ir įrengimo subtilybėmis. Apie 2000-uosius nusprendžiau pirtį įsirengti ir pats savo bute 10-ame daugiabučio namo aukšte Vilniaus Baltupių mikrorajone. Vonios kambaryje buvusi pirtis buvo skirta 2-3 žmonėms ir galbūt pirmoji tokia Lietuvoje“, – prisiminimais dalinasi pašnekovas.

Antroji pirtis, taip pat vonioje ir su elektrine krosnele, buvo įrengta jau nuosavame name, o įgyta patirtis bei ilgai kauptos žinios galiausiai transformavosi į verslą. Per 18 metų specialistas įrengė jau apie 350 įvairiausių pirčių, kurių dalis – butuose.

Kokią pirtį pasirinkti?

Anot G. Girjoto, pirtį galima įrengti kone kiekviename bute, kuriame yra bent 2,5 kv. metro tam galimo skirti ploto. Tiesa, jei į pirtį nori eiti visa šeima, reikėtų jau 4 kv. metrų ploto ir 2,1–2,3 m aukščio lubų. Idealu, jei ją pavyktų įrengti vonios kambaryje.

Prieš įsirengiant pirtį labai svarbu įsitikinti, kad pavyks užtikrinti tinkamą ventiliaciją – oras per valandą turi pasikeisti apie 6 kartus. Todėl pirtį rekomenduojama planuoti prie išorinės sienos, kad orą būtų galima tiekti tiesiai iš lauko. Kitas svarbus klausimas susijęs su elektros energijos užtikrinimu – juk bute įrengtoje pirtyje galima naudoti tik elektrinius įrenginius.

„Užklausų dėl pirties bute būna daug, bet, deja, ne visada įmanoma užtikrinti elektros energijos tiekimą. Jei tradicinės lietuviškos garinės pirties patalpa – 4 kv. metrai, reikalinga galingesnė elektrinė krosnelė, trifazis įvadas ir papildomi 5-6 kilovatai (kW). Mažesnėms pirtims gali pakakti ir 3 kW. Gerokai paprastesnė įrengimo prasme – infraraudonųjų spindulių pirtis, kuriai tereikia šildytuvo ir lengvai surenkamos kabinos. Vieną tokią, kurią įrengiau kambaryje pas Šveicarijoje gyvenančius klientus, kraustantis į kitą butą jie perkėlė į terasą“, – teigia pirčių ekspertas.

Kokia pirtis bus įrengta bute, priklauso ir nuo žmogaus pomėgių. Gediminas yra pamėgęs lietuvišką, todėl prieš 5 metus dėl didesnės akmenų įkrovos ir švelnesnio garo atskirame pastate šalia nuosavo namo įsirengė kūrenamą malkomis pirtį.  

Kokių klaidų nedaryti?

Pirtis turi nemažai naudos sveikatai – stimuliuoja kraujo apytaką, slopina raumenų skausmus ir mažina stresą.  Įsirengiant ją bute, svarbu pasirūpinti tinkamu apšiltinimu, kad pirtis neturėtų jokios įtakos kaimynams. Tam patariama naudoti akmens vatą: sienoms – bent 5 cm storio, luboms – bent 10 cm. Negalima pamiršti aliuminizuoto popieriaus, tarp kurio ir dailylenčių būtina palikti maždaug 2 cm tarpelius orui patekti. Pirčiai patariama naudoti 1,3-1,5 cm storio dailylentes.

„Galima naudoti ir dailylentes iš šiaurinės eglės, kuri turi mažiau sakų. Prabangesniam interjerui galima rinktis iš kedro pagamintas dailylentes, o tamsesniam – termo medienos dailylentes. Tačiau dažniausiai naudojamos – pagamintos iš juodalksnio ar liepos. Pirties dailylentėms netinkama beržo ir ąžuolo mediena, kuriai įšildyti reikia daugiau laiko, o dėl gero šilumos išlaikymo ant jų gali būti per karšta sėdėti ar gulėti“, – įspėja „Rąsta“ direktorius.

Iš tos pačios medienos patariama gaminti ir gultus. Jei reikalingos sėdimos pirties procedūros, gultų plotis turi siekti 0,5-0,7 metro. Norint atsigulti – 0,7-0,9 metro, kad žemyn nekristų rankos. Tiesa, profesionalūs pirtininkai užsimena ir apie 0,9-1,2 metro pločio gultus. Viršutinis gultas turėtų būti maždaug 1,2-1,3 metro atstumu nuo lubų. Galiausiai, pašnekovas rekomenduoja pirtyje įstatyti grūdinto stiklo duris, kad visada būtų galima matyti, kaip laikosi joje esantys žmonės.