Gamtos oazė balkone: naudinga tiek žmogui, tiek gamtai

Apželdinti įmanoma bet kurį balkoną, akcentuoja Jūratė Grybaitė Baliulė, tinklaraščio „Balkono gėlynas“ autorė. Net pačiame mažiausiame puikiai tilps bent trys didesni vazonėliai. Turint prancūzišką balkoną, į kurį galima tik įžengti, įmanoma pakabinti vazoną, jame auginti šilokus, varpinius ir smilginius augalus.

„Kai apželdinamas balkonas, arčiau savęs turime daugiau gamtos, joje atsidurti galime net neišėjus iš namų. Žaluma ramina, o šviesa ir buvimas lauke teigiamai veikia ir akis. Tai ypač naudinga nuotoliu dirbantiems ir prie kompiuterio daug laiko leidžiantiems žmonėms. Jie gali lengvai atsitraukti nuo darbo ar pramogų, susikoncentruoti į kitokią veiklą, pavyzdžiui, gėlių laistymą, ir nukreipti mintis nuo streso. O baigus darbą išėjimas į balkoną padeda „nusinulinti“ ir su naujomis jėgomis tęsti vakarą“, – teigia kraštovaizdžio dizainerė, kuri pati yra įsirengusi mažytį sodą daugiabučio namo viršutiniame aukšte.

Ji priduria, kad vasarą leidžiant vakarus balkone jaukesnę atmosferą kuria papildomas apšvietimas. Lengviausia įrengti apšvietimą su saulės baterijomis – nereikia papildomo laidų ir lempų jungimo. Jaukiais balkono dekoro elementais gali tapti ir žibintai, pagalvėlės, lauko sąlygoms pritaikyti kilimėliai bei vėjo varpeliai.

Pradžioje geriau nepersistengti

Ruoštis gamtos oazės įrengimui balkone reikėtų pradėti dar nežaliuojant gamtai. Pirma būtina gerai apgalvoti idėją – kiek ir kokių augalų balkone norima auginti, kokie baldai ten turėtų atsidurti. Būtų pravartu pasibraižyti bent preliminarų planą ir įsitikinti, ar užtenka vietos visiems numatytiems želdiniams bei baldams.

Planuojant gėlyną balkone, reikėtų atkreipti dėmesį ir į fasado išvaizdą. Jei jame vyrauja baltos ar pilkos spalvos, geriau neįsigyti ryškiaspalvių vazonų (juos galima rinktis ir pagal tai, ar augalui reikia drenažo). Renkantis augalus taip pat svarbu vengti visos spalvų paletės naudojimo – verčiau pasirinkti vieną ar dvi spalvas, kurios pratęstų baldų ar namų interjero idėją.

„Viena iš dažniau pasitaikančių klaidų – neturint patirties ir žinių norima pačių ryškiausių ir gražiausių augalų, kurie nebūtinai tinkami auginimui balkone. Sodininkystę šioje namų vietoje siūlyčiau pradėti su atspariausiomis ir nebrangiai kainuojančiomis levandomis, varpiniais ir smilginiais augalais. Taip bus mažiau šansų nusivilti šia  veikla“, – patarimais dalinasi kraštovaizdžio specialistė.

Nenurašykite šiaurinių balkonų

Planuojant žaliąją oazę balkone, labai svarbu atsižvelgti į jo kryptį. Jei langas orientuotas pietų kryptimi, turėtumėte rinktis saulėtų vietų augalus, kurie pakenčia aukštesnes temperatūras. Vieni tokių – vilnotoji notra, kupstinė šluotsmilgė, šilokai, žiognagės, kinmėtės, mėtos ir gojiniai šalavijai. Jei balkonas orientuotas vakarų ir šiaurės kryptimi, jame verta auginti pavėsio augalus – skėstašakį astrą, paprastąjį blužnapapartį, alūnę, žvilgiąją viksvą, didžiąją astranciją, tiarelę ir šliaužiančiąją vaisginą.

Didelės įtakos turi tai, ar balkonas yra įstiklintas. Tuomet jį reikėtų traktuoti kaip atskirą kambarį, kuriame vasarą gerokai karščiau, ir rinktis aukštesne temperatūra galinčius džiaugtis augalus kaip palmės ir jukos. Vasarą būtina nepamiršti šių augalų dažniau laistyti ar vidurdienį apsaugoti nuo saulės spindulių nuleidžiant užuolaidas. O rudenį – įnešti į kambarį žiemojimui.

Nauda ir gamtai

Atvirus balkonus reikėtų traktuoti kaip lauko aplinką, kurioje svyruoja temperatūra, augalus gali pasiekti lietus ir šaltis. Jei balkonas – išsikišęs ir neturi jokios užuovėjos, reikėtų rinktis labiau kalnuose, vėjuotuose ir atšiauriose vietovėse augti prisitaikiusius augalus. Pavyzdžiui, kadagius, varpinius augalus ir šilokus.

„Neprašausite kompozicijai panaudoję derinį „Thriller, Filler and Spiller“. Tuomet viename vazone auga dėmesį aukštyn patraukiantis aukštas augalas, kitas užpildo vazoną, trečias svyra per kraštą. Atvirame balkone galima įrengti ir lesyklėlę ar vandens indą paukščiams. Iš patirties galiu pasakyti, kad labai aiškiai gali išgirsti juos atskrendant, atkreipi dėmesį į tai, kaip jie čiauška lesyklėlėje. Tikiu, kad vanduo vasarą taip pat sulauktų susidomėjimo. Tad balkoną galime išnaudoti padėti ne tik sau, bet ir gamtai. Auginant žydinčius augalus, vasarą balkone apsilanko ir bitės bei drugeliai“, – pataria J. Grybaitė Baliulė.

Saulėtame balkone galima auginti ir žemuoges bei avietes, kurios labai gražiai atrodo leisdamos ūselius žemyn. Taip pat – salotas, pomidorus ir prieskonines žoleles kaip mėtos ir čiobreliai. Tereikia tik pradėti.

Nuotraukų autorė – Jūratė Grybaitė Baliulė.