Patogi darbo erdvė ar vaikų emocinis komfortas? Psichologė įvardijo, kas svarbiau prieš rugsėjį

Daiktai dėmesio nepakeis

 Kirkilė yra vaikų psichologė, sprendžianti šiuolaikinių šeimų iššūkius. Ekspertė konsultuoja ir veda mokymus apie vaikų ugdymą, užsiima privačia praktika, kasdien konsultuoja tėvus bei jų atžalas.

Ir jos ilgametė praktika rodo – rugsėjį daugiau dėmesio tėvai skiria mokyklinių prekių pirkiniams, o ne didesniam rūpesčiui vaikų emocinei sveikatai laikotarpiu.

„To priežasčių yra daugybė. Iš vienos pusės, visuomenė pastaraisiais metais vis labiau ėmė sureikšminti materialinę gerovę. Daug dėmesio šiandien skiriame išoriniam įvaizdžiui, esame priklausomi nuo to, ką apie mus pagalvos kiti. Norime tobulumo visur ir moksleivių darbo erdvė nėra išimtis. Kita svarbi priežastis yra laiko trūkumas. Tėvai turi daugybę darbų, įsipareigojimų ir, nors labai apmaudu, vaikai atsiduria tarsi antrame plane“, – kalba psichologė.

Tuomet, teigia pašnekovė, neskirdami mažiesiems pakankamai dėmesio, suaugusieji tarsi bando jį kompensuoti gražios aplinkos sukūrimu. „Tačiau tai nėra išeitis. Emocinė vaikų savijauta ir komfortas turėtų būti patys svarbiausi“, – pastebi I. Kirkilė.  

Svarbu ieškoti balanso

Patogi darbo erdvė, psichologės teigimu, taip pat yra svarbi. Turėdami komfortišką vietą namuose mokymuisi, anot ekspertės, vaikai gali tobulėti, siekti mokslo aukštumų, būti labiau motyvuoti. Tačiau I. Kirkilė pabrėžia – tėvų prioritetas turėtų telktis į savo atžalų emocinį komfortą ir saugumą.

„Jei vaikai nesijaus emociškai saugūs, jie nesivystys psichologiškai tinkama linkme. Taip pat, tikėtina, bus patiriamas nerimas, stresas, nesaugumas. Jokie daiktai to negali kompensuoti. Naujas stalas ar kėdė vaikui streso tikrai nesumažins. Jaučiant įtampą, kenčia mokymosi kokybė, motyvacija, netgi socialiniai santykiai su bendraamžiais ar mokytojais. O to rezultatas gali pasirodyti vėliau, su laiku. Tikėtina, vaikai įsisuks į užburtą ratą, kuriame juos lydės nerimas, visas pasaulis neatrodys saugi vieta. Jie gali užsiverti, patirti nesėkmes, iššūkius, imti mažiau pasitikėti savimi“, – akcentuoja pašnekovė.

Kad taip neatsitiktų, psichologė pataria kurti balansą. Tai reiškia, vaikams reiktų užtikrinti patogią bei ergonomišką darbo vietą, pasirūpinti kokybiškais baldais, tinkamu, natūraliu ir kuo gausesniu mokymosi vietos apšvietimu.  

„O drauge, – tęsia ji, – tėvai savo atžaloms privalo skirti kuo daugiau laiko. Jį praleisti kokybiškai, būti pačiame vaiko pasaulyje. Tai yra domėjimasis, kas mažiesiems svarbu, kokius jausmus, rūpesčius, džiaugsmus atžalos patiria. Ir patys tėvai turėtų rodyti pavyzdį. Pasidalinti savo mintimis, tuo, kuo gyvena kasdien, ką patiria darbe ar bet kur kitur. Šis atvirumas ir bendravimas ir kuria tą ryšį, tą norimą vidinės šeimos aplinkos saugumą“.

Reiktų išklausyti ir skatinti savarankiškumą

Paklausta, kokiais būdais dar galima sukurti vaikų emocinį komfortą, I. Kirkilė pataria išgirsti ir išklausyti informaciją apie savo atžalų priimamus sprendimus. Anot psichologės, tėvams turėtų rūpėti, kaip atrodo mažųjų pasaulio suvokimas.

„Todėl patarčiau vaikų nuolatos klausti, kaip jie mato savo aplinką, mokyklą, bendraklasius? Kas atrodo sudėtinga, o kas – priešingai – džiugina? Įsiklausykime į vaikams svarbius dalykus ir niekada nesumenkinkime jų nuomonės. Savo atžalas turėtume priimti, išgirsti, leisti kuo daugiau pasireikšti“, – pataria ekspertė.

Todėl, anot jos, minėtą balansą ir sudaro skiriamas dėmesys tiek vaikų emocinei gerovei, rūpesčiui bei išsiaiškinimui, kas jiems yra svarbu, tiek ir patogios darbo erdvės sukūrimas. „Kelių šiai pusiausvyrai pasiekti yra ne vienas. Paminėjau keletą, kuriais galima vadovautis ir į rugsėjį žengti geriau pasiruošus. O mokyklai turime pasirengti, nes vaikams ji yra labai svarbi gyvenimo dalis. Ne tik tobulėjimo, bet ir socialine, emocine prasmėmis. Todėl padėkime savo vaikams. Juos palaikykime, skatinkime savarankiškumą, leiskime mažiesiems kuo dažniau patiems priimti sprendimus. Taip vaikai bus tik laimingesni“, – šypsosi I. Kirkilė.