Patarimai, kaip prisijaukinti hygge savo namuose: lemia net smulkmenos

Iš šiauriečių galime išties nemažai pasimokyti, kaip jaukiai gyventi atšalus orams. Dažnai vaikomės net tamsiausiais vakarais jaukumą kuriančio skandinaviško interjero ir apšvietimo, vis labiau populiarėja ir šiaurietiško gyvenimo kokybę su jai būdingu namų jaukumu apibūdinanti hygge. Namams skirtų produktų „HYGGE Lietuva“ kūrėja Agnė Baltrėnė pataria, ko įsibėgėjant rudeniui galime pasimokyti iš šiauriečių ir kaip namuose prisijaukinti hygge.

Vos 5 elementai

Baltrėnė į hygge pasaulį nėrė prieš daugiau nei dvejus metus, kai buvo pakviesta kartu vystyti jaukumui namuose kurti skirtų produktų verslą. Dabar jai visiškai priklauso „HYGGE Lietuva“ prekės ženklas, savo lentynoje suskaičiuoja bent 15 hygge aprašančių knygų ir apie ją gali pasakoti valandų valandas.

Nestebina, nes iš šio dar XIX amžiaus pradžioje rašytiniuose šaltiniuose paminėto reiškinio galime išmokti labai daug. Įdomu ir tai, kad nors išvertus iš norvegų kalbos hygge reiškia „gerą savijautą“, tačiau paprastai šis žodis naudojamas kaip veiksmažodis, kai reikia jaukiai būti ir niekur neskubėti. Todėl skandinavai hygge naudoja ir savaitės dienoms apibūdinti.

„Hygge galima puoselėti visus metus, kurti jaukią aplinką vakarojant terasoje ar gaminant grilio patiekalus. Net uogavimas, grybavimas ir lėtas pasivaikščiojimas su draugais gryname ore gali būti hygge. Tiesa, labiausiai gyvenimas sulėtėja ir jaukumo norisi būtent rudenį, todėl su juo šį reiškinį dažniausiai ir asocijuojame. Labai džiaugiuosi, kad hygge atsirado mano gyvenime. Ji mane kiek pristabdė, o tuomet pradedi visai kitaip viską matyti ir labiau jausti“, – atvirauja pašnekovė.

Ji pasakoja, kad hygge galima pajausti pasitelkus 5 elementus: skonį, kvapą, garsą, regą ir lytėjimą. Garsą gali atstoti ir nusiraminti leidžiantis židinys, kuriame vis kažkas traška. Lytėjimą – vilnonis pledas, medinis stalas ar kita medžiaga, kurią malonu liesti.

Vienas svarbiausių elementų – skonis, kuris dažnai siejamas su maisto ragavimu ir gaminimu. Dažniausiai tai – visos šeimos užsiėmimas, kurį gali paskatinti ir įvairūs virtuvės akcentai. Galbūt daug skanesnis maistas bus jį patiekus jaukiose akmens masės lėkštėse. Svarbu ir tai, kas valgoma – jaukumo ypač rudenį suteikia kava, šokoladas, įvairūs saldainiai ir pyragaičiai.

Kuo daugiau natūralios šviesos

Virtuvėje praleisto laiko rezultatai gali tapti ir interjero dalimi. Pavyzdžiui, lentynose sustatyti stiklainiai su konservuotomis daržovėmis – agurkais, pomidorais ir net moliūgais. Nestebina, juk dar vienas hygge padedantis pajausti elementas – rega. Todėl, anot A. Baltrėnės, labai svarbu, kad pagal skandinaviškas taisykles įrengiami namai būtų tvarkingi.

„Man hygge jausmą itin sustiprino daugybės daiktų atsisakymas. Jei namai užkrauti daiktais, jie trukdo patogiai susėsti aplink stalą, tai tikrai neprideda jaukumo. Yra net šūkis „atlaisvinkime vietos hyggei“, o tvarka namuose lyg sukuria ir vidinę tvarką“, – įsitikinusi skandinaviško gyvenimo būdo žinovė.

Svarbu ir tai, kaip įvairūs daiktai atrodo bei prisideda prie hygge taisyklėmis pagrįsto interjero vystymo. Pavyzdžiui, fotelis turėtų kviesti atsisėsti, būti malonaus liesti ir nedirginančio audinio. Šalia reikėtų jaukaus vilnonio pledo ir nedidelio staliuko pasidėti arbatos puodeliui ar knygai. Tuo metu valgomojo stalas – natūralaus medžio, kad jį būtų malonu liesti, ir apvalus, jog tiesiog kviestų aplink jį susėsti ir pabendrauti. Svarbus net ir kėdžių skaičius – jų turėtų būti viena daugiau nei šeimoje yra narių, kad atėjus svečiui jis pasijaustų laukiamas.

„Namuose taip pat itin svarbi šviesa. Interjere turėtų dominuoti šviesios, lengvos spalvos, kurios pastiprintų šviesumo jausmą dienos metu. Tuo pačiu turi būti užtikrinama ir natūrali saulės šviesa, tad pradėti reikėtų nuo langų švaros. Įspūdį, kad namuose yra daugiau natūralios šviesos, galima sustiprinti naudojant veidrodžius. Savo namuose turime jausti cirkadinį ritmą, kad galėtume natūraliai funkcionuoti“, – aiškina „HYGGE Lietuva“ kūrėja.

Žvakės – net darbe

Baltrėnė teigia, kad jei nėra galimybės gauti daug natūralios šviesos ir sutemus, namų apšvietimui reikėtų naudoti kelis šviesos šalinius. Patariama, kad jie skleistų šiltą ir jaukią šviesą, turėtų galimybę keisti šviesos intensyvumą. Juk ryte jos reikia daugiau, skaitant knygą taip pat turi būti šviesu ir komfortiška, vakarieniaujant gali pakakti intymios šviesos, ruošiantis miegoti šviesos reikia dar mažiau. Vienas svarbiausių šviesos šaltinių – žvakės, kurias, remiantis įvairiomis apklausomis, kaip pagrindinį hygge akcentą mini 9 iš 10 danų.

„Bent kelios žvakės ar jų padėklas gali būti valgomojo stalo viduryje, vonios kambaryje, žvakę malonu užsidegti būnant su draugais, atliekant savo kasdienius ritualus – rašant, medituojant, darant jogą. Danai žvakę uždega ir ant savo darbo stalo biure. Nestebina, juk dirbant patiriame didelį tempą ir stresą, tad žvakė, kai to reikia, nuramina ir sulėtina“, – teigia A. Baltrėnė.

Įdomu, kad Danijoje žvakės deginamos ir klasėse. Svarbu, kad tokie įpročiai, net ir keičiantis visuomenei ir gyvenimuose užimant vis daugiau vietos technologijoms, visiškai nekinta.

„Pas mane darbe ir namuose kiekviename kampe yra po vilnonį pledą ir žvakę, kurių per metus sudeginu apie 50. Ir išties jaučiu jų naudą. Juk žvakės minimos ir budizme dėl savo terapinio poveikio raminti, sukurti jaukumą ir kokybę. Kaip ir visa hygge filosofija“, – aiškina „HYGGE Lietuva“ kūrėja.