Bendra informacija
Gerokai atšalus ir norint daugiau laiko leisti viduje, panašių poreikių turi ir lauko baldai bei augalai. Žiemojimui ruošiasi ir kitokios priežiūros taip pat reikalauja kambariniai augalai. Kaip tinkamai visais jais pasirūpinti, kad pavasarį galėtume mėgautis poilsiu lauke ir atbundančia gamta?
Imliausi aplinkos poveikiui – pinti baldai
Lauko baldų priežiūra labai priklauso nuo jų sudėties, tačiau sutariama, kad didžiosios dalies jų šaltuoju metų laikotarpiu negalima palikti lauke. Jie dėl permainingų oro sąlygų, lietaus, šlapdribos ir sniego poveikio gali pakeisti išvaizdą ir tapti nebenaudojamais.
Specialistai sutaria, kad labiausiai saugoti reikia pintus lauko baldus. Ruošiant žiemai, juos rekomenduojama valyti šiltu vandeniu ir sodos tirpalu, išvaškuoti paviršių, kad jie neprarastų savo pirminės išvaizdos. Atšalus orams, šiuos baldus reikėtų įnešti į sausą ir vėsią patalpą, pavyzdžiui, garažą ar sandėlį. Jei jie lieka atviroje terasoje ar balkone, uždengti specialia medžiaga. Pastaroji turėtų būti atspari vandeniui, ultravioletiniams spinduliams ir tvirtai pritvirtinta, bet tuo pačiu, jei medžiagoje nėra ventiliacijos angų, su plyšiu oro cirkuliacijai. Kiek atsparesni aplinkos poveikiui – iš ratano pinti lauko baldai, tačiau žiemojimui uždengti patariama ir juos.
Nemenkos priežiūros reikalauja ir mediniai lauko baldai, kuriuos, norint, kad šie tarnautų ilgiau, reikėtų impregnuoti iškart po šaltojo periodo. Blogiausiu atveju – saulėtą ir vėjuotą dieną prieš jam prasidedant. Impregnavimas vyksta keliais etapais: pirma paviršius padengiamas nuo kenkėjų ir grybelio apsaugančiu impregnantu, tada sluoksniuojama spalvą suteikiančia medžiaga ir tepamas nuo ultravioletinių spindulių poveikio apsaugantis skaidrus sluoksnis. Kaip ir pintus baldus, taip ir šiuos patariama laikyti vėsiose ir sausoje patalpoje. Jei į ją patenka drėgmės, baldai gali gerokai deformuotis.
Problemos kyla dėl rūdžių ir vėjo
Žiemai lengviau paruošti iš aliuminio, geležies ar plastiko pagamintus baldus. Pastarieji yra kone labiausiai atsparūs išorės poveikiui, todėl juos žiemai galima palikti ir lauke, o pavasarį tiesiog gerai nuvalyti karštu vandeniu ir buitiniu plovikliu. Tiesa, šie baldai yra lengvesni, todėl reikėtų atsižvelgti į tai, ar jų stipresnis vėjas nepakels į orą ir neapgadins savo ar svetimo turto. Panašiai elgtis reikėtų ir su iš aliuminio pagamintais baldais. Tuo metu metaliniai lauko baldai besibaigiant šiltajam sezonui reikalauja atidžios apžiūros – svarbu identifikuoti ir vieliniu šepečiu nuvalyti rudis, nupoliruoti ir panaudojant hermetiką apsaugoti baldų paviršių.
Nevalia pamiršti ir lauko baldų tekstilės, pavyzdžiui, pagalvėlių. Jų nereikėtų palikti lauke, o po šaltojo periodo rekomenduojama dėmes pašalinti baldų valikliu, išskalbti 30-40 laipsnių temperatūroje ir impregnuoti tekstilei skirtomis, drėgmei atsparų sluoksnį sukuriančiomis priemonėmis.
Dalis lauko augalų žiemoja tik patalpose
Papildomos priežiūros keičiantis orams reikalauja ir lauko augalai. Natūralu, kad dalį jų reikėtų iškasti ir perkelti į vidų, kad jie šiltai peržiemotų, prieskonines žoleles – persodinti į vazonus ir laikyti virtuvėje. Tiesa, kai kuriuos daugiamečius augalus kaip braškės, svogūnai ir česnakai, galima tiesiog apdengti apsauginiu sluoksniu. Didesnius augalus reikėtų gerai palaistyti ir nugenėti, medžius – aptverti tvorele ar apsukti plėvele, kad maisto ieškantys gyvūnai neapgraužtų žievės.
Lauke laikomi vazoniniai augalai geriausiai jaustųsi žiemodami rūsyje, šiltnamyje ar įstiklintame balkone. Jei tokios galimybės nėra, reikėtų bent apvynioti vazonus statybine vata, kartonu, drobe ar kitokia nuo aplinkos poveikio galinčia apsaugoti medžiaga. Patį vazoną statyti ant žemės ir laikyti šiaurinėje ar rytinėje pusėje, vertėtų apsaugoti įrengiant užuovėjas ar juos įkuriant šalia aukštesnių medžių bei krūmų.
Ypatingas rūpestis kambariniai augalais
Papildomos priežiūros žiemą reikalauja ir kambariniai augalai. Šaltuoju metų laikotarpiu juos reikėtų gerokai rečiau laistyti kambario temperatūros vandeniu – jie gauna mažiau saulės šviesos ir pereina į ramybės būseną, todėl jiems nebereikia tiek daug vandens. Tai ypač aktualu auginant įvairius sukulentus ir kaktusus.
Apie kiek kitokią situaciją gali signalizuoti išdžiūvęs augalo dirvožemio paviršius, tačiau iškart lieti nereikėtų. Viršutinis žemių sluoksnis gali išsausėti dėl namuose žiemą paprastai išsausėjančio oro – prasidėjus šildymo sezonui šis gali sumažėti maždaug 20 proc. Ar tikrai augalui trūksta vandens, galima sužinoti įsigijus drėgmę nustatantį indikatorių ar pirštais atsargiai pasikasus kiek giliau į dirvožemį.
Tad žiemą tiek dėl augalų, tiek dėl namų gyventojų sveikatos būtina drėkinti patalpas ir palaikyti reikalingą drėgmės lygį aplinkoje. Apie tai, kad jos nepakanka, dažnai indikuoja pageltonavę, parudavę ar suvytę augalų lapai. Norint efektyviau prižiūrėti augalus, arčiau jų galima perkelti oro drėkintuvą, vazoną su augalu statyti ant padėklo su vandeniu ar bent kartą per savaitę nuplauti augalo lapus.
Paprastai smulkesnius kambarinius augalus žiemą vertėtų laikyti ant palangės, kad jie gautų daugiau saulės šilumos. Tiesa, svarbu, kad langas nebūtų skirtas patalpų vėdinimui, o lapai nesiliestų prie stiklo. Jei vieta vis dar per tamsi, apie tai išduos šviesėjantys lapai. Tuo pačiu reikėtų izoliuoti palangę nuo radiatoriaus, nelaikyti augalų ant židinio atbrailų ar šildomų grindų, nes temperatūrų svyravimai gali gerokai pakenkti augalui.
Svarbus patarimas – pasidomėti kiekvieno augalo laikymo sąlygomis žiemą, nes kas tinka vienam, gali visiškai netikti kitam. Laikantis šių taisyklių, bus didesni šansai, kad vėl galėsime džiaugtis jų žiedais pavasarį.