Bendra informacija
Daug kas galėtų sutikti, kad spalio pradžia – vienas gražiausių laikotarpių metuose. Tuomet miškai nusidažo auksiniu geltoniu, maloniai šildo mažiau intensyvi rudeniška saulė, prasideda iš moliūgų gaminamų sriubų sezonas. Negana to, dalį gamtos galima įsileisti į savo namus ir panaudoti interjere. Floristė ir gamtos mylėtoja Rūta Kazakevičienė pataria, kaip pigiai ir įdomiai savo gyvenamąją aplinką papuošti rudeniškomis gamtos grožybėmis.
Papuošimai – ant namų durų slenksčio
Jau šešerius metus floristikos srityje besidarbuojanti, daugiausia stabilizuotų ir sausų augalų kompozicijas kurianti R. Kazakevičienė teigia, kad rudenį ypatingai jaučiamas noras paįvairinti namų interjerą gamtos grožybėmis. Vieni žmonės baigia interjero tvarkymo darbus ir įsikuria naujuose namuose, kiti tiesiog nori įnešti gyvybės ir gamtos į po vasaros sezono atšalusius namus.
Viena populiariausių natūralių puošmenų rudenį – moliūgai. Didesnės ir įvairių spalvų šios daržovės puikiai tinka namų prieangio ar kiemo papuošimui bei paprastai džiugina išties ilgai. Norint, kad būtent Helovynui išskaptuoti moliūgai laikytųsi ilgiau, patariama jų vidų ištepti aliejumi. Tuo metu mažesnius ir dekoratyvinius moliūgus (arba patisonus) galima naudoti ir namų vidaus puošimui.
„Jų būna labai gražių ir įdomių: įvairių spalvų, apvalių, „spuoguotų“ ir pailgų... Svarbu ir tai, kad jie neužima daug vietos, juos galima laikyti stalo viduryje, pavyzdžiui, sukomponavus ant padėkliuko su žvakėmis ir namų kvapo indu. Nedideli moliūgai taip pat apklijuojami nedideliais rudeniniais lapais ar naudojami kaip vaza – išskaptuotas vidus išklojamas celofanu, įdedama vandenyje išmirkyta floristinė kempinė ir prikaišiojama rudeninių augalų, pavyzdžiui, jurginų, astrų ir burnočių. Tokia „vaza“ gali tarnauti ir pora savaičių“, – patarimais dalinasi floristė.
Augalų namų puošybai – apstu
Džiugina ir rudeninių augalų pasirinkimas namų dekorui. Pati populiariausia gamtinė puošmena – tai įvairiaspalviai rudeniniai lapai, iš kurių R. Kazakevičienė labiausiai rekomenduoja klevų ir raudonųjų ąžuolų. Norint juos išlaikyti ilgiau, galima palaikyti paslėgus, pavyzdžiui, knygoje, pamirkyti išlydytame vaške ir leisti išdžiūti ant kepimo popieriaus, kitas variantas – mirkyti glicerino ir vandens mišinyje.
Rudenį, nors pievų gėlių beveik nebėra, subręsta daugybė įvairių uogų. Namų puošybai puikiai tiks ryškios šermukšnių, gudobelės, raugerškio, vijoklinio augalo vynvyčio uogos, kurios yra tinkamos ir džiovinimui. Namus papuošti galima ir sodintų augalų kompozicija panaudojant viržius, erikas ir chrizantemas. Bendroje kompozicijoje tiks ir vazoninės, uogytes subrandinančios bruoknuolės bei ardisijos. Labai įdomios – smulkiais pumpurėliais apsipylusios skimijos ir mažais pomidoriukais pasipuošusios koralinės kiauliauogės.
„Prižiūrint iš tokių augalų sudarytą kompoziciją, ji tarnaus išties ilgai. Būtent ilgaamžiškumas ir tvarumas buvo vienos priežasčių, kodėl mane sužavėjo ši floristikos atšaka, o ne skintos gėlės – juk puokštės, nors ir gražios, tačiau po savaitės atsiduria šiukšliadėžėje. Be to, augau kaime, visą laisvalaikį praleisdavau gamtoje, mėgdavau grybauti ir uogauti, tad miškas tiesiog įaugo į kraują. Svarbu ir tai, kad gėrybių gamtoje visada apstu – kūryboje panaudoju net ir vedžiojant šunį surastus augalus“, – atvirauja pašnekovė.
Nori gamtos ir namuose
Labiausiai R. Kazakevičienė pagarsėjo iš samanų kurtais paveikslais. Prisimena, kad pirmąkart tokį meno kūrinį pamatė sanatorijoje, o pati išmėgino priversta aplinkybių – turimuose svečių namuose reikėjo paslėpti elektros skydelį, kam puikiai tiko būtent iš samanų sukurtas meno kūrinys. Vienąkart pamėginus taip patiko, kad tapo jos pagrindiniu užsiėmimu.
„Dirbu su stabilizuotomis, plantacijose užaugintomis ir jau glicerinu apdorotomis įvairių rūšių samanomis, kurios be jokios priežiūros išsilaiko net iki 10 metų. Lietuvos gyventojai labai domisi iš natūralių medžiagų pagamintais ir miško fragmentų turinčiais kūriniais. Gal tam įtakos turi tai, kad jie ne visada randa laiko pabūti gamtoje, kuri, kaip įrodyta daugybe tyrimų, teigiamai veikia sveikatą ir psichiką. Žalia spalva apskritai veikia itin raminančiai“, – teigia pašnekovė.
Nemažai R. Kazakevičienė gali papasakoti ir apie gėlių kompozicijas, kurių nereikia merkti į vandenį. Tam puikiai tiks ir purias šluoteles primenantys miskantai bei kortaderijos, soruolės ir prie vandens telkinių augančios nendrės. Šie augalai turi nemažai panašumų, todėl juos galima drąsiai derinti vienus su kitais. Negana to, anksčiau pradėjus ruoštis rudens sezonui, įmanoma pasidžiovinti ir įvairių javų varpų, sodo bei pievų gėlių, pavyzdžiui, kermėkų, saulučių ir hortenzijų.
„Kitas puikus namų puošybos sprendimas visais metų laikais – vainikas. Dažnai jis gaminamas tokių švenčių kaip Kalėdos ir Velykos progomis, tačiau savo populiarumo sulaukia ir rudenį. Iš šakelių patiems nusipynus ar įsigijus vainiko karkasą, jį siūloma puošti įvairiomis džiovintomis gėlėmis, su karštais klijais tvirtinti sausuolius, pridėti kankorėžių, gilių ir kaštonų, papuošti ryškiaspalviais dumplainiais. Lietuvoje yra tiek daug namų puošybai tinkamų rudeninių augalų, kad kiekvienas žmogus tikrai ras jam labiausiai patinkantį variantą“, – neabejoja floristė.