Šnipiškės: kas slypi po atgimstančio rajono paviršiumi?

Nors atrodo, kad Šnipiškėse laikas sustojęs, tai bene daugiausia pokyčių išgyvenusi Vilniaus vieta. XVI a. pradėjusiame vystytis priemiestyje savo pėdsaką paliko kiekviena vėlesnė epocha – Lietuvos-Lenkijos valstybė, carinė Rusija, tarpukaris ir sovietmetis. Vienas iš didžiausių iššūkių atgimstančiame rajone – išsaugoti unikalų šimtmečių palikimą ir sukurti erdvę, kurioje patogiai galėtų gyventi, dirbti ir pramogauti šiandienos vilnietis.

Pavyzdžių, iš kurių gali mokytis atsinaujinančios Šnipiškės, netrūksta. Nereikia dairytis į tolimus Niujorko Bruklino, Londono Notting Hillo ar Berlyno Noikiolno pavyzdžius – jų esama ir kur kas arčiau, pavyzdžiui, iki pat XX a. pabaigos apleistą Kazimiero žydų kvartalą Krokuvoje, dabar aplankomą bene kiekvieno miesto svečio.

Šnipiškių įvairovę atspindi ir įvairūs čia sutinkami vietovardžiai. Viena mikrorajono dalis vadinama Skansenu, kitapus Kalvarijų gatvės galite aplankyti Piromontą, keliaudami paupiu į rytus pasieksite Žvejus, o dalį kvartalo įprasta vadinti Šanchajumi. Visa tai – skirtingų epochų palikimas, šiandien susijungiantis į unikalią mozaiką.

Kokią istoriją gali pasakoti Šnipiškės?

Šnipiškių istoriją įprasta pasakoti nuo 1536 m., kai buvo nutiestas medinis tiltas per Nerį. Tilto vaizdinys iki šiol svarbus šiam rajonui: savo pirmtaką menantis Žaliasis šiandien žymi Šnipiškių pradžią, o ir pats rajonas ne tik jungia skirtingus miesto krantus, bet ir skirtingus miesto istorijos tarpsnius. Kokie svarbiausi išlikę jų ženklai?

Šnipiškių „senamiestis“. Žaliąjį tiltą peržengusį vilnietį ar miesto svečią išsyk pasitinka du istoriniai objektai. Kairėje – XVIII a. menanti barokinė Šv. Arkangelo Rapolo bažnyčia, o kitapus gatvės – įspūdingieji neogotikiniai XIX a. Raduškevičiaus rūmai. Būtent čia prasideda Šnipiškių priemiesčio istorija, kuris ilgainiui virto savitu rajonu pačioje miesto širdyje.

Skansenas. Nors neretai į Šnipiškių „medinukus“ žvelgiama su šypsena, medinė šimtmečius menanti rajono architektūra neabejotinai yra kultūros paveldas. Gyvenvietė taip pavadinta dėl panašumo į Stokholme esantį Skanseno etnografinį muziejų po atviru dangumi. Ši Šnipiškių dalis liudija XIX a. pab. užmojus aktyviai vykdyti miesto plėtrą į šiaurę: nutiesta Giedraičių gatvė, suplanuotos viešosios erdvės. Svarbiausias palikimas – unikali vietos dvasia, kurią siekiama išsaugoti ir vystant šiuolaikinius projektus, tokius kaip „Naujasis Skansenas“.

Įvairių kultūrų pėdsakai. Kadangi aktyviausią plėtros impulsą Šnipiškės pajuto carinės okupacijos metais, čia išlikę daug stačiatikių ir sentikių kultūros paminklų. Keliaudami Giedraičių gatve, galite išvysti išlikusią sentikių cerkvę, o kitapus Kalvarijų gatvės stūkso stačiatikių Šv. Arkangelo Mykolo cerkvė. Giedraičių gatvę kerta žymaus žydų istoriko ir hebrajų kalbos žinovo Samuelio Fino vardu pavadinta gatvelė. Šiame kvartale ilgą laiką gyveno ir dirbo daugybė iškilių šios tautos švietėjų, menininkų ir pramonininkų.

Kasdienybės paminklai. Šnipiškėse nuo 1903 m. veikė pirmoji elektros jėgainė, kuri vilniečiams energiją tiekė iki pat XX a. pabaigos. Gerai miestiečiams pažįstamas ir tais pačiais metais veiklą pradėjęs Kalvarijų turgus, tapęs viena svarbiausių prekyviečių mieste. Dabar elektrinė pertvarkyta į Energetikos ir technikos muziejų, o pažinti Lietuvos meno palikimą kviečia ir Šnipiškių pietuose įsikūrusi Nacionalinė dailės galerija.

Laukia paveldui atidūs pokyčiai

Nors turininga Šnipiškių istorija jau dabar žavi miesto tyrinėtojus ir traukia turistų dėmesį, dar daugiau galimybių pasiūlys atsinaujinusios Šnipiškės. Jos taps patrauklios čia gyvenantiems, dirbantiems ar pramogaujantiems.

Patogesnis susisiekimas. Artimiausiuose miesto planuose – Žalgirio ir Lvovo gatves jungiančios Kernavės ir Giedraičių gatvės rekonstrukcijos, taip pat periferinių gatvelių remontas. Atnaujintos gatvės bus patogios ne tik automobiliams – šalia taip pat planuojami pėsčiųjų ir dviračių takai, apželdintos alėjos.

Gyvybė viešosiose erdvėse. Nors Šnipiškės ir dabar atrodo žaliuojantis mikrorajonas, šį įspūdį kuria tik privačių namų kiemuose prižiūrima augalija. Patrauklių viešųjų erdvių kol kas trūksta, tačiau jau netrukus sulauksime naujojo Šnipiškių skvero, kurio ašimi taps naujasis apžvalgos bokštas. Šalia bus atkuriamas ir Neries senvagės parkas, o „Naujojo Skanseno“ gyventojų žvilgsnį ir toliau trauks visus metus žaliuojantis Šeškinės šlaitų geomorfologinis draustinis. O kur dar atnaujintos laisvalaikio erdvės prie Baltojo tilto.

Įvairių poreikių harmonija. Vienas iš „Naujojo Skanseno“ architektų Algirdas Kaušpėdas siekia, kad naujieji projektai būtų bendruomeniški ir privačios bei viešos erdvės susijungtų į bendrą urbanistinį audinį. Kad netaptų tik dienomis ištuštėjančiu miegamuoju rajonu, į atgimstančias Šnipiškes kviečiamas ir verslas – paslaugų vietos, restoranai ar biurai. Tai paspartins šių kvartalų atgimimą ir popieriuje aprašytos vizijos taps realiais pokyčiais.