Dažome sienas: ekspertas pataria, ką būtina žinoti

Vienas pirmųjų sprendimų, kuriuos priima sienas ar lubas dažyti nusprendęs žmogus – būsima jų spalva. Kaip tinkamai ją pasirinkti?

Spalvos pasirinkimui negailėkite laiko ir pastangų, nes po dažymo lieka tik patirtis ir spalva – pastaroji primins apie save kiekvieną kartą, kai pažvelgsite į savo darbą. Skirtingi atspalviai padeda kūrybiškai platinti ir siaurinti erdves, todėl tamsios lubos atrodys žemesnės, o vertikaliai dryžuota siena – aukštesnė. Vis dėlto pradedantiesiems siūlyčiau eksperimentuoti su ramiomis, pastelinėmis spalvomis iš baltų, pilkų ar žemiškų atspalvių ir sienas dažyti viena spalva – norint papildomų tonų, teks naudotis dažymo juostelėmis ir uždengti kitus paviršius.

Vyrauja įsitikinimas, kad tamsios spalvos netinka gyvenamosioms patalpoms. Ar su šia nuomone sutiktumėte?

Iš tiesų, dabar dėmesio centre puikuojasi tamsių spalvų priešingybė – citrininis „Lemonade F300“ atspalvis. Jį galima pavadinti šių metų spalva. O tamsių spalvų nereikia bijoti – jos tikrai nevargins, veikiau nuramins. Tik nepersistenkite su ryškiomis, akcentinėmis spalvomis – jei viena siena visuose kambariuose bus sodraus atspalvio, tai gali kurti varginančią atmosferą. Juolab, kad svarbi visuma, kuriama ir baldų, grindų, durų ar kitų akcentų.

Išsirinkus spalvą ir dažus, būtina pasirengti dažymui. Kaip jam pasiruošti?

Jei planuojate perdažyti visas sienas ar atlikti kapitalinį remontą, iš patalpos reikėtų išnešti visus baldus, o jei tokios galimybės nėra – apdengti juos specialiais užklotais. Visada pasiruoškite skirtingo lipnumo dažytojo juostų: mažiau lipnios juostos padės apsaugoti jautrius paviršius, o jei dažymo juosta skirs dvi spalvas, ji turi būti itin tiksli ir neleisti dažams tekėti po ja. Taip pat tikrai prireiks maskavimo popieriaus ar dažytojo kilimo, ant kurio užtiškę dažai nesiskverbia gilyn. Pravers ir atsuktuvas, kuriuo nuimsite rozetes ar jungiklius.

Prieš dažant ant sienų neturėtų likti dulkių, riebalų ir kitų nešvarumų. Dulkes nubraukite šepečiu ir surinkite jų likučius mikropluošto šluoste. Kai kuriose patalpose, o ypač virtuvėje, susidursite su rimtesniais nešvarumais. Tokias sienas nuplaukite plovikliu, nuskalaukite ir prieš dažydami sulaukite, kol jos išdžius.

Svarbiausias dažytojo įrankis – volelis ir teptukas, todėl juos reikėtų rinktis atsakingai. Jų prireiks ne vieno: mažesniu voleliu dažysite kampus, didesniu patogiai padengsite didelius plotus, o teptuku – sunkiai pasiekiamas vietas. Nepamirškite ir pailginimo koto, su kuriuo dažyti bus kur kas patogiau nei laikant volelį rankoje. Žinoma, būtina ir dažų vonelė, mentelė maišymui ir švarus vanduo.

Nepamirškite ir pirštinių, o jei yra didesnis tiškalų pavojus, rekomenduojami apsauginiai akiniai. Apsauginės kaukės su FFP2 klasės filtru reikalingos tada, kai dažoma aerozoliais ar purškiamais dažais. Šiuolaikiniai vandens pagrindo dažai nesukelia didelių nepatogumų, nebent esate alergiškas jų priedams.

Kaip reikėtų elgtis su įsigytais dažais? Kaip juos sumaišyti ir laikyti?

Optimali dažomo kambario temperatūra – 18 laipsnių, oras neturėtų būti pernelyg sausas, o pačioje patalpoje nepūsti skersvėjai. Tad jei matote, jog artėja karšti ar vėjuoti orai, dažymo procesą verta atidėti. Džiūvimą galima sulėtinti skiedžiant dažus vandeniu, tačiau reikėtų vadovautis dažų gamintojo rekomendacijomis ir tam naudoti švarų šaltą vandenį. Dažus skiesti patarčiau kiekvienam pradedančiajam – tai padeda tolygiau juos paskirstyti ir išvengti klaidų. Parduotuvėse rasite ir džiūvimą lėtinančių priedų – jie veikia, tačiau labai suskystina dažus. Tada šie taškosi ir dažyti tampa kur kas sunkiau.

Svarbios ir laikymo bei transportavimo sąlygoms. Vandens pagrindu pagaminti dažai bijo temperatūros svyravimų ir jiems netinka nei per šalta, nei per šilta aplinka – venkite juos laikyti rūsyje, prie radiatoriaus ar palikti saulėkaitoje.

Pradedantįjį dažytoją parduotuvėje priblokš volelių, teptukų ir kitų priemonių gausa. Kaip juos teisingai pasirinkti?

Didesniems plotams dažyti naudojami voleliai. Kuo ilgesnis jų plaukas, tuo didesnę dažų struktūrą jis formuoja, todėl baldams rinkitės trumpo, sienoms vidutinio, o luboms ar fasadams – ilgo plauko volelius. Tik naudodami kokybišką volelį pasieksite norimų rezultatų, nekankins „pamesti“ ir prie sienų prilipę plaukeliai, o dažai paviršių dengs tolygiai. Teptukais paprastai dažomi baldai ar apdailos lentelės, o dažant sienas jų prireikia tik sunkiau pasiekiamoms vietoms padengti – ten, kur nepasiekia net mažiausi voleliai.

Kambarys nudažytas, priemonės supakuotos – po kiek laiko namų erdvėje jau galima saugiai būti?

Paprastai dažai išdžiūsta labai greitai, nes jau po 2-4 valandų paviršius galima liesti ar, jei reikia, dengti antrą dažų sluoksnį. Visgi dažai bręsta nuo kelių savaičių iki mėnesio – tik tada jie į aplinką nebeišskiria jokių kenksmingų lakiųjų organinių junginių. Nealergiški žmonės tokiose patalpose gali apsigyventi jau po kelių dienų, o vaikams patartina dar šiek tiek palaukti. Ypač alergiški žmonės turėtų įsikelti tik po kelių savaičių ar mėnesio.

Na, o kokias klaidas dažniausiai daro pradedantys dažytojai ir kaip jų išvengti?

Dažniausiai nepakankamai apsirūpinama įrankiais ar priemonėmis, kurių gali prireikti. Todėl prieš vykstant į parduotuvę, reikėtų sudaryti pirkinių sąrašą – tada įpusėjus darbus nepritrūks kokio nors tipo volelio ir netikėtai nesibaigs dažymo juosta. Pradėjus darbus dažniausiai trukdo netinkamos aplinkos sąlygos ar netinkamai parinkti produktai – pavyzdžiui, giluminis gruntas, naudojamas ant mažai įgeriančio paviršiaus. Todėl prieš pradedant dažyti, reikėtų atlikti namų darbus – įsigilinti į dažomų sienų ar lubų savybes ir pagal tai pasirinkti tinkamas medžiagas.