Bendra informacija
Grįžti
- Matau Kauną žurnalas
- 2024-02-19
- 174 peržiūros
Aleksotas ant delno
Dviejų didžiausių Lietuvos upių sankirtoje, žalių kalvų apsuptyje ir pačiame šalies centre verda kultūros bei energijos kupinas Kauno gyvenimas. Šiandien akivaizdu, kodėl čia gera gyventi, tačiau tai buvo svajonių miestas lietuviams ir prieš daugiau nei tūkstantį metų. Nors apie Kauno įkūrimą sklando daug legendų, viena yra aišku – tai buvo gamtos prieglobstis ir ideali vieta archajiškai gyvenvietei. Protėvius klajoklius sužavėjęs Kauno bei Aleksoto kraštovaizdis savo grožiu stebina ir dabar. Aleksoto kalvose esanti Aleksoto apžvalgos aikštelė neabejotinai gali įtikinti natūraliu ir architektūrinio senojo Kauno grožiu. Visgi, žvilgsnį nusukus priešinga kryptimi – į kalvomis vingiuojantį Aleksotą, lyg ant delno išvysime ne ką mažiau žavių vietų.
Jiesios piliakalnis
Šis piliakalnis tarp Aleksoto gyventojų turi daug vardų: Napoleono kalnas, Pajiesis, Žydakalnis. Visgi, visi gali sutikti, kad užkilus į Jiesios ir Nemuno upių sankirtoje žaliuojančią kalvą atsiveria pasakiški vaizdai. Jiesios piliakalnis yra natūrali kalva, todėl nenuostabu, kad jau prieš tūkstantį metų ji buvo įvertinta kaip puikus gynybinis objektas, kaip teigia istorikai. Kalbant apie vėlesnius laikus, Napoleono kalno pavadinimas irgi atsirado ne be reikalo. Sakoma, kad būtent iš šio piliakalnio Prancūzijos imperatorius stebėjo savo kariuomenės persikėlimą per Nemuną. Nors istorikai šį teiginį jau spėjo paneigti, prilipęs Napoleono kalno vardas Jiesios piliakalnį seka iki šiol.
Dabar tai – vienas žaviausių Kauno piliakalnių, svaiginantis įkvepiančiais vaizdais ir savo istoriją primenantis čia švenčiamomis senoviškomis baltų šventėmis.
II Kauno fortas
II Kauno fortas, nutrupėjusiomis raudonų plytų sienomis ir žaluma apaugusiais stogais, miesto kontekste dabar atlieka lyg parko ar sodo funkciją. Iš tiesų, dieną ramybe alsuojantis pastatas slepia turtingą istoriją ir ją dar menančius artilerinius šovinius, kurių galima aptikti koją žengus vidun. Tačiau net ir šiandien II fortas pilnas gyvybės, tik, galbūt, ne tokios, kokią pirmiausiai įsivaizduotume. Forto teritorijoje namus atrado daugybė šikšnosparnių, todėl čia įsteigtas Julijanavos teriologinis draustinis.
Marvelės kaskados ir upės slėnis
Dar palyginus neseniai Marvelės upės slėnis buvo virtęs tikru šiukšlynu, kol Aleksoto bendruomenė ėmėsi iniciatyvos jį paversti viena gražiausių šio rajono vietų. Nuo tikslo juos skyrė sunkvežimiai padangų ir kitų šiukšlių bei begalė sunkaus darbo. Vis dėlto, sutvarkius slėnį, rezultatai negalėjo būti geresni – atsivėrė nuostabios Marvelės upelio kaskados. Bendruomenės pastangomis buvo pastatyti prie jų vedantys laiptai bei tiltas per upelį. Dabar tai puiki vieta pasivaikščiojimui, gražiai nuotraukai ar piknikui gamtoje.
Seniausia Lietuvos obelis
Aleksoto seniūnijoje vingiuojanti Senosios Obels gatvė tokiu romantišku pavadinimu puošiasi ne be reikalo – viename iš kiemų auga seniausia Lietuvos obelis. Žiedus ji krauna jau apie 360 metų! Įdomu tai, kad senasis medis auga privačiame kieme, o dabartiniai savininkai atsikraustę vos nesugalvojo jo nukirsti. Nuo liūdno galo apsaugojo kaimynė, paprašiusi savininkų palikti obelį, po kuria jaunystėje sėdėdavo jos prosenelis. Netrukus prisistatę gamtosaugininkai patvirtino įtarimus apie medžio amžių ir pripažino jį seniausia Lietuvos obelimi. Dabar savininkai iškirto dalį savo gyvatvorės, kad kiekvienas norintis galėtų išvysti šią įspūdingą obelį.
Aleksoto parkas
Aleksoto grožis didele dalimi slypi praeities istorijų žavesy bei palikimuose. Vis dėlto, dabartinė bendruomenė jau nukreipė žvilgsnius į ateitį ir kuria šiuolaikinį jaukumą senojo rajono ribose. Būtent taip čia atsirado Aleksoto parkas – 2 ha ploto žalioji zona buvo įrengta verslo ir savivaldybės pagalba. Šiuolaikiškas parkas glosto širdį visai Aleksoto bendruomenei, o ypač dviratininkams, vaikams, aktyvaus laisvalaikio mėgėjams ir kiekvienam ieškančiam preteksto savo kojas išnešti į lauką.
