Tvarumas, funkcionalumas ir estetika: kaip šie fasadams keliami kokybės standartai augina NT vertę?

Kuria vertę

Bendrovės „YIT Lietuva“ NT marketingo ir pardavimų skyriaus vadovė Jurga Vilkenė pastebi, kad fasadams daug dėmesio skiria kiekvienas konkurencingas statytojas. Ši pastatų dalis yra tarsi projektų vizitinė kortelė, kuri atskleidžia tikrąjį jų veidą ir parodo, kiek vystytojui svarbi architektūrinė objektų išraiška.

„Fasadus projektuojame dėmesingai, nuolat ieškome ne tik kokybiškų, bet ir unikalių sprendimų, nes puikiai suprantame, kad ši pastato dalis yra pagrindinis vaizdas, kurį mato žmonės, atvykę į mūsų projektus. Todėl fasadus apgalvojame visapusiškai – rūpinamės estetika, ilgaamžiškumu ir šiuolaikiškumu. Jie privalo būti patrauklūs, lengvai prižiūrimi, efektyvūs. Tik taip sukursime vertę naujakuriams“, – akcentuoja J. Vilkenė.

Lemia būsto pasirinkimą

Pasak „YIT Lietuva“ NT rinkodaros ir pardavimų skyriaus vadovės Jurgos Vilkenės, pirkėjai fasadus vertina kaip svarbų būsto atrankos kriterijų, žmonės dažnai atkreipia dėmesį į fasado sprendimus, taip pat medžiagiškumą, net spalviškumą. Pirkėjams, jos teigimu, tai irgi yra vienas iš kokybės kriterijų.

„Mūsų klientai labiausiai vertina klasikinius, laiko patikrintus variantus. O patraukliausi pirkėjams – klinkerio fasadai. Žmonėms aktualu, kokie sprendimai bus pasitelkiami projektuojant kitus projektų etapus. Naujakuriams rūpi bendras aplinkos vaizdas, kurį jie matys pro savo būsto langus. Kaip atrodys teritorija, kokie čia bus namai, jų fasadai, pastarųjų spalvos. Visa tai – labai svarbu, nes turto patrauklumą lemia ir skoninga, kokybiška, estetiška aplinka“, – teigia J. Vilkenė.

Svarbus vientisumas

Bendrovės skiriamą dėmesį fasadams atspindi ir jau suplanuota vystytojo statomo projekto „Naujasis Skansenas“ tąsa. Ji patikėta architektui Vytautui Biekšai, kuris, projektuodamas daugiaubučius, imasi drąsesnių sprendimų.

Tai – pigmentuoti spalvoto betono fasadai, tapsiantys tikru šio projekto išskirtinumu. Anot architekto, ieškant ilgaamžio ir estetiško sprendimo, pastatams pasirinktos surenkamo gelžbetonio konstrukcijos. V. Biekšos teigimu, tokia technologija leidžia kurti fasadus be papildomos apdailos – naudojant tik specialius pigmentuoto betono gaminius, dirbant vien su šių gaminių paviršiais.

„Taip fasadams galima suteikti patrauklią vientisą faktūrą. O ji kuria atvirą urbanistinę struktūrą, kuri leidžia kiekvienam projekto gyventojui turėti savo erdvę. Nesvarbu, tai būtų balkonas su gėlynais, interjeras, matomas pro didelius langus, ar kavinė, įsikūrusi pirmajame aukšte su staliukais dengtoje galerijoje, visur matome gyvą, besikeičiančią aplinką“, – kalba V. Biekša.

Šie aiškios formos fasadai, priduria jis, išlaiko vientisą namo ir kvartalo geometriją bei formuoja bendrą tvarką. Tokiu būdu kuriama tiek patraukli gyvenamoji aplinka gyventojams, tiek užtikrinama miesto plėtra, pagrįsta tvariais bei ilgaamžiais sprendimais. O pastarieji, tęsia J. Vilkenė, ypač ryškiai buvo atskleisti vystant projekto „Matau Vilnių“ IV-ąjį etapą. Čia pasirinktas rūdinto plieno fasadas, primenantis anksčiau teritorijoje veikusių gamyklų stilistiką.

Panaudojus šį metalą, išspręsta daug iššūkių. Pavyzdžiui, nebereikia baimintis, kad laikui bėgant bluks ar nusilups dažai, o tai labai dažnai nutinka naudojant dažyto metalo gaminius. Metams bėgant šis metalas tik stiprėja. Plienas išsiskiria patina, kuri uždaro metalo poras ir stabdo jo koroziją“, – pasakoja J. Vilkenė.

Vystant projekto „Matau Vilnių“ IV-ąjį etapą, panaudotas „Corten“ plienas ir jo lakštai. Be visų minėtų privalumų, šie fasadai ypatingi ir tuo, kad su laiku jie netaps nuobodūs ir nebemadingi, mat šio metalo sodri oranžinė spalva nuolat kinta.

Augina vertę

Kitas unikalios fasadų išraiškos pavyzdys – Kaune bendrovės plėtojamas „Piliamiesčio“ projektas. Čia iškilusį vidinį „Upių“ kvartalą projektavo architekto Algirdo Kaušpėdo vadovaujama komanda, kuri kūrybiškai pažvelgė į gyvenamųjų namų architektūrinius sprendimus.

Visų šių, arčiausiai upių esančių daugiabučių, fasadai ir stogai dengiami dviejų spalvų dekoratyvinėmis keraminėmis čerpėmis. Architektų vizija buvo juodąsias čerpes derinti su šalia esamais pastatais, o raudonąsias – su Kauno pilimi. Taip siekta pastatyti daugiabučius, kurie būtų tarpininkai tarp jau esamų kvartalo namų ir Kauno senamiesčio.

Dar vienas išskirtinio fasado pavyzdys – daugiabutis sostinės M. K. Čiurlionio gatvėje.  Pastato gatvės fasadai – ventiliuojami, dengti keramikos plokštėmis, kurios buvo specialiai gamintos pagal užsakymą. Šios medžiagos naudojimas ne tik užtikrina estetinį pastato vaizdą, bet ir garantuoja ilgaamžiškumą bei lengvą priežiūrą. Šis sprendimas sukuria vizualinį pastato išskirtinumą, taip stiprindamas jo vertę rinkoje.

Kitas ryškus – projektas – „Užupio etiudai“, kuriame išsiskiria specifiniai šlaitinių stogų namai. Čia fasadai pasižymi šokolado spalvos sienomis ir mėtinėmis langinėmis, kurios suteikia unikalumo ir žavesio. Šis dizainas puikiai dera su aplinkine Užupio architektūra, įsiliedamas į bendrą Vilniaus senamiesčio stilistiką.

„Mūsų praktika rodo, kad fasadas būsto pirkėjui yra pirmiausiai į akis krentanti objekto dalis. Ji formuoja visą NT patrauklumą, nusako pastato stilių, charakterį, puikiai leidžia žmogui nuspręsti, ko tikėtis iš likusios projekto dalies. Todėl priimdami sprendimus, susijusius su fasadų kokybe, stengiamės rinktis ekologiškas medžiagas, siekiame, kad jie būtų ilgaamžiai, nereikalautų papildomos eksploatacijos ar dažnų remonto darbų. Tvarumas, funkcionalumas ir estetika išskiria mūsų fasadus konkurencinėje aplinkoje“, – akcentuoja J. Vilkenė.